Škotų bendruomenė
Daugelis žmonių, išgirdę, kad Kėdainiuose gyveno škotai labai nustemba. Dar labiau nustemba sužinoję, kad Kėdainiai škotų skaičiumi lenkė Baltijos jūros ir net visą Skandinavijos regioną. Mieste galėjo gyventi iki 300 škotų (panašus skaičius buvo tik
Norvegijos mieste Bergene).
Kokios priežastys paskatino škotus kurtis Kėdainiuose?
Viena iš jų – škotus kalvinus persekiojo anglai. Antra – dalis romantiškų škotų ieškojo pažadėtosios žemės Antilijos, kurioje galėtų jaustis saugūs ir laimingi. Ko gero Kėdainiai kurį laiką ir buvo toji pažadėtoji žemė. Ir trečia priežastis – pirkliams reikėjo naujų rinkų. Sąlygos kurti ir plėtoti verslą, buvo itin palankios: 1627 m. Kristupas II Radvila paskelbė privilegiją, kuri leido laisvai atvykti į miestą ir kurtis jame. Dar reikėtų paminėti, kad Kėdainių didikai Radvilos buvo kalvinai, todėl atvykę škotai galėjo jaustis visiškai užtikrintai. Kėdainių škotai buvo išsilavinusi ir gana turtinga bendruomenė, tai parodo dideli ir erdvūs maldos namai. Toks dydis dažniausiai būdingas katalikų bažnyčioms, o ir vidų puošia puiki, drožinėta sakykla. Atvykėliai stengėsi išlaikyti savo bendruomenę, tačiau dažnai turtingi škotų pirkliai vesdavo vietinių kalvinų dukteris ir taip įsiliedavo į miesto visuomeninį gyvenimą. Išsilavinę škotai tapo gimnazijos dėstytojais, jų dėka dalis Kėdainių jaunuolių turėjo galimybę studijuoti Edinburgo ir Oksfordo universitetuose. Tikėtina, kad 1650 metais Kėdainių Reformatų Bažnyčia į Oksfordą išsiuntė Samuelį Boguslavą Chilinskį, kuris pirmasis ėmė versti Bibliją į lietuvių kalbą. Daugelis škotų užėmė aukščiausias pareigas: jie buvo burmistrais (miesto meras), magistrato (miesto tarybos) nariais, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais; ir aišku garsėjo kaip puikūs ir sąžiningi pirkliai. Nuo XVIII a. pradžios karo, bado bei maro epidemijos škotai ėmė trauktis iš Kėdainių, jų išvykimą dar labiau paspartino stiprėjanti katalikybė. Kėdainių škotų bendruomenė paliko tikrai ryškų pėdsaką mūsų miesto istorijoje: daugelis senamiesčio pastatų mena tolimosios Škotijos gyventojus, jų gyvenimo būdą, kultūros bruožus.
Norvegijos mieste Bergene).
Kokios priežastys paskatino škotus kurtis Kėdainiuose?
Viena iš jų – škotus kalvinus persekiojo anglai. Antra – dalis romantiškų škotų ieškojo pažadėtosios žemės Antilijos, kurioje galėtų jaustis saugūs ir laimingi. Ko gero Kėdainiai kurį laiką ir buvo toji pažadėtoji žemė. Ir trečia priežastis – pirkliams reikėjo naujų rinkų. Sąlygos kurti ir plėtoti verslą, buvo itin palankios: 1627 m. Kristupas II Radvila paskelbė privilegiją, kuri leido laisvai atvykti į miestą ir kurtis jame. Dar reikėtų paminėti, kad Kėdainių didikai Radvilos buvo kalvinai, todėl atvykę škotai galėjo jaustis visiškai užtikrintai. Kėdainių škotai buvo išsilavinusi ir gana turtinga bendruomenė, tai parodo dideli ir erdvūs maldos namai. Toks dydis dažniausiai būdingas katalikų bažnyčioms, o ir vidų puošia puiki, drožinėta sakykla. Atvykėliai stengėsi išlaikyti savo bendruomenę, tačiau dažnai turtingi škotų pirkliai vesdavo vietinių kalvinų dukteris ir taip įsiliedavo į miesto visuomeninį gyvenimą. Išsilavinę škotai tapo gimnazijos dėstytojais, jų dėka dalis Kėdainių jaunuolių turėjo galimybę studijuoti Edinburgo ir Oksfordo universitetuose. Tikėtina, kad 1650 metais Kėdainių Reformatų Bažnyčia į Oksfordą išsiuntė Samuelį Boguslavą Chilinskį, kuris pirmasis ėmė versti Bibliją į lietuvių kalbą. Daugelis škotų užėmė aukščiausias pareigas: jie buvo burmistrais (miesto meras), magistrato (miesto tarybos) nariais, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais; ir aišku garsėjo kaip puikūs ir sąžiningi pirkliai. Nuo XVIII a. pradžios karo, bado bei maro epidemijos škotai ėmė trauktis iš Kėdainių, jų išvykimą dar labiau paspartino stiprėjanti katalikybė. Kėdainių škotų bendruomenė paliko tikrai ryškų pėdsaką mūsų miesto istorijoje: daugelis senamiesčio pastatų mena tolimosios Škotijos gyventojus, jų gyvenimo būdą, kultūros bruožus.
Scottish community
In 15th and 18th centuries many Scots emigrated to northern and middle – east Europe. They made a stop in Sweden, Poland and Prussia. Since 1630 Scots settled down in Kėdainiai. Here they became important participants of the economic life, the members of the town magistrate and Evangelical Reformats community. According to historians, Scottish people would often set off in search of “the Promised Land” where they hoped to find an “earthly paradise”.
From 1630 to 1750 about 130 Scots lived in Kėdainiai. The restaurant – hotel “Gray’s House” is located in the building which belonged to Scotchman Jacob Gray who was the member of town magistrate. In 1727 and 1730 Jacob Gray together with other Scots, the citizens of Kėdainiai, went to England to collect money for the poverty-stricken scots which lived in Kėdainiai.
In 1731 Jacob Gray together with other 8 members of Kėdainiai magistrate founded Societatis Commerciorum Association. In 1735 he rented out one small store which belonged to Evangelical Reformats Church.
From 1630 to 1750 about 130 Scots lived in Kėdainiai. The restaurant – hotel “Gray’s House” is located in the building which belonged to Scotchman Jacob Gray who was the member of town magistrate. In 1727 and 1730 Jacob Gray together with other Scots, the citizens of Kėdainiai, went to England to collect money for the poverty-stricken scots which lived in Kėdainiai.
In 1731 Jacob Gray together with other 8 members of Kėdainiai magistrate founded Societatis Commerciorum Association. In 1735 he rented out one small store which belonged to Evangelical Reformats Church.
In 1739 Kėdainiai town inventory list it was mentioned that two houses in Didžioji Street belonged to Jacob Gray. Besides, Jacob was a very active society member and in 1741 he became one of Kėdainiai burgomasters. It was the last time as Jacob Gray got a mention in the sourcebook.
Since 1765 the building in Didžioji Street belonged to Kėdainiai burgomaster J. Valentinovičius but in the town inventory list the house was still under the name “Gray‘s brick house” or “kamienica grejowska”.
Since 1765 the building in Didžioji Street belonged to Kėdainiai burgomaster J. Valentinovičius but in the town inventory list the house was still under the name “Gray‘s brick house” or “kamienica grejowska”.
