Jews in Kėdainiai
A Hole in the Heart
It was said that if a Jew from Keidan was travelling, and someone asked where he was from, he would puff out his chest and poke a finger at his heart, replying proudly,
"Me? I'm a Keidaner!"
And so forcefully would he poke that it looked like the finger might go right into his chest. Thus people took to calling them
"Keidaner mit griblen in hartzn" -- Yiddish for "Keidaners with holes in their hearts."
http://home.comcast.net/~acassel/keidan/history/cassel_ch5-6.html#6
"Me? I'm a Keidaner!"
And so forcefully would he poke that it looked like the finger might go right into his chest. Thus people took to calling them
"Keidaner mit griblen in hartzn" -- Yiddish for "Keidaners with holes in their hearts."
http://home.comcast.net/~acassel/keidan/history/cassel_ch5-6.html#6
Žydų bendruomenė/ Jewish community
1627 m. Kristupas Radvila oficialiai leido prie Senosios rinkos apsigyventi žydams. Kitose miesto gatvėse žydai neturėjo teisės nuomotis namų bei juose gyventi. 1666 m. Boguslavas Radvila praplėtė žydams skirtos gyvenamosios vietos ribas ir paskyrė dar tris gatves - Senosios Rinkos (dab. Senoji), Pasmilgio ir vieną Kreivosios gatvės pusę. Vienu iš bendruomenės egzistavimo požymių laikoma sinagogos, atliekančios maldos namų, bendruomenės susirinkimo vietos, Talmudo studijų egzistavimas. Kėdainių sinagoga, šalia kurios taip pat stovėjusi špitolė ir pirtis, pirmą kartą paminėta jau XVII a. II pusėje.
XIX a. šaltiniai teigia, kad tuo metu Kėdainių žydų bendruomenei priklausė jau 6 religinės paskirties pastatai (2 sinagogos ir 4 maldos namai), o 1900-1911 m. net 8-9 kulto statiniai. Kėdainių žydai garsėjo kaip puikūs amatininkai, sodininkai ir daržininkai. Jų pradėta daržininkystė (ypač agurkų auginimas) ir mūsų dienomis išlieka svarbiu kėdainiečių verslu.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ėmė formuotis įvairios žydų draugijos, kurios tvirtino kultūrą, stiprino tautinę savimonę. Šių amžių sandūroje Kėdainiuose gyveno virš 6000 gyventojų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė žydai. Tradiciškai prie sinagogų steigtos įvairios labdaros draugijos šelpti vargšams, špitolės, laidojimo draugijos ir pirtys, už kurių sklypus mokesčius paprastai mokėjo kahalas. 1884 m., padedant kėdainiečių žydų bendruomenei iš Niujorko, Kėdainiuose buvo įkurta Talmudo-Tora mokykla. 1888 m. minima ir moderni mokykla kurioje mokyta religinių ir pasaulietinių dalykų . Nuo 1904 m. Kėdainių žydų mokyklų gretas papildė dar viena - pradinė vienaklasė mokykla su popietine mergaičių pamaina.
1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dar labiau suaktyvėjo Kėdainių žydų bendruomenės gyvenimas. Buvo kuriamos žydų mokyklos, našlaičių, senelių prieglaudos, pirtis, kuri visiškai aprūpino miesto gyventojus. Pradėjo veikti žydų kultūros, sporto bei politinės organizacijos.
Lemtingi Kėdainių žydų bendruomenei buvo 1941 metai. Hitlerininkai ir iš vietinių gyventojų suformuoti baltaraiščiai sunaikino žydų bendruomenę. Šiuo metu Kėdainiuose nebėra žydų bendruomenės, tačiau išliko pastatai, gatvės.
XIX a. šaltiniai teigia, kad tuo metu Kėdainių žydų bendruomenei priklausė jau 6 religinės paskirties pastatai (2 sinagogos ir 4 maldos namai), o 1900-1911 m. net 8-9 kulto statiniai. Kėdainių žydai garsėjo kaip puikūs amatininkai, sodininkai ir daržininkai. Jų pradėta daržininkystė (ypač agurkų auginimas) ir mūsų dienomis išlieka svarbiu kėdainiečių verslu.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ėmė formuotis įvairios žydų draugijos, kurios tvirtino kultūrą, stiprino tautinę savimonę. Šių amžių sandūroje Kėdainiuose gyveno virš 6000 gyventojų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė žydai. Tradiciškai prie sinagogų steigtos įvairios labdaros draugijos šelpti vargšams, špitolės, laidojimo draugijos ir pirtys, už kurių sklypus mokesčius paprastai mokėjo kahalas. 1884 m., padedant kėdainiečių žydų bendruomenei iš Niujorko, Kėdainiuose buvo įkurta Talmudo-Tora mokykla. 1888 m. minima ir moderni mokykla kurioje mokyta religinių ir pasaulietinių dalykų . Nuo 1904 m. Kėdainių žydų mokyklų gretas papildė dar viena - pradinė vienaklasė mokykla su popietine mergaičių pamaina.
1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dar labiau suaktyvėjo Kėdainių žydų bendruomenės gyvenimas. Buvo kuriamos žydų mokyklos, našlaičių, senelių prieglaudos, pirtis, kuri visiškai aprūpino miesto gyventojus. Pradėjo veikti žydų kultūros, sporto bei politinės organizacijos.
Lemtingi Kėdainių žydų bendruomenei buvo 1941 metai. Hitlerininkai ir iš vietinių gyventojų suformuoti baltaraiščiai sunaikino žydų bendruomenę. Šiuo metu Kėdainiuose nebėra žydų bendruomenės, tačiau išliko pastatai, gatvės.
THE CITY OF KEIDAN:
An Historical Memoirby Boruch Chaim (Alter) Cassel
VI. RADZIVILL'S CITY
In order to increase the Jewish mercantile population of Keidan, Christopher Radzivill decreed that Jews would have full rights of citizenship as well as religious freedom, and it was guaranteed that anyone who left to settle elsewhere would not lose his property or real- estate holdings.
Despite Radzivill's desire to absorb more Jews into Keidan, he was very careful to admit only people with proper letters of reference attesting to their reputations, characters and honesty. As a result, the Keidan Jews, who mainly came from Germany, tended to be learned and of the higher classes.6 It is believed that many Jews also came to Keidan from Scotland, among them many weavers. As a result, the weaving industry became highly developed in Keidan. At the start of the 19th century, weaving in Keidan was largely in Jewish hands. Read more
In order to increase the Jewish mercantile population of Keidan, Christopher Radzivill decreed that Jews would have full rights of citizenship as well as religious freedom, and it was guaranteed that anyone who left to settle elsewhere would not lose his property or real- estate holdings.
Despite Radzivill's desire to absorb more Jews into Keidan, he was very careful to admit only people with proper letters of reference attesting to their reputations, characters and honesty. As a result, the Keidan Jews, who mainly came from Germany, tended to be learned and of the higher classes.6 It is believed that many Jews also came to Keidan from Scotland, among them many weavers. As a result, the weaving industry became highly developed in Keidan. At the start of the 19th century, weaving in Keidan was largely in Jewish hands. Read more
It is not known precisely how Jews settled in Lithuania. There are hints that already in the 8th century there were Jews in some parts of the country. But in the 12th century an immigration of Jews into Lithuania began because of persecutions by Crusaders in various parts of Europe. In 1320 many Jews from southern Russia, especially from Crimea, settled in Lithuania and contributed to the development of the new cities. Gediminas encouraged their immigration, by his noteworthy tolerance of all religions. By the 15th Century Jews were in Keidan, often attracted to this growing city by its yearly market fair. The Jewish community in Keidan began to properly organize itself in 1492.Keidan expanded as a commercial center and attracted more Jews.In order to increase the Jewish mercantile population of Keidan, Christopher Radzivill decreed that Jews would have full rights of citizenship as well as religious freedom, and it was guaranteed that anyone who left to settle elsewhere would not lose his property or real- estate holdings.
Kėdainių senamiestyje – unikalus reliktas
Kažin, ar yra kėdainietis bent kartą nepražingsniavęs prodabartinės Žydų gatvelės 2-uoju numeri pažymėtą namą. Daugelis girdėjo ir tai, kad šiuo pastatu domisi istorikai, kad jis – unikalus. Tačiau kuo tas išskirtinumas pasireiškia? Atsakymą į šį klausimą žino kur kas mažiau žmonių.
Jau daugiau nei du dešimtmečius Kėdainių senamiestį tyrinėjantis archeologas Algirdas Juknevičius Žydų gatvelės 2-ojo namo unikalumą apibūdino trumpai: ,,Šis pastatas, ko gero, vienintelis Lietuvoje, kuriame sujungtos keturioms paskirtims pritaikytos patalpos – religinių maldų prieangis, gyvenamieji kambariai, kalvė ir tvartelis. Skaityti daugiau
Jau daugiau nei du dešimtmečius Kėdainių senamiestį tyrinėjantis archeologas Algirdas Juknevičius Žydų gatvelės 2-ojo namo unikalumą apibūdino trumpai: ,,Šis pastatas, ko gero, vienintelis Lietuvoje, kuriame sujungtos keturioms paskirtims pritaikytos patalpos – religinių maldų prieangis, gyvenamieji kambariai, kalvė ir tvartelis. Skaityti daugiau
http://whos.amung.us/
