Famous Lithuanian Jews
Jews in Lithuania today
Among notable contemporary Lithuanian Jews are the brothers Emanuelis Zingeris (a member of the Lithuanian Seimas) and Markas Zingeris (writer), Arkadijus Vinokuras (actor, publicist), Gercas Žakas (football referee), Gidonas Šapiro-Bilas (pop-singer from ŽAS), Dovydas Bluvšteinas (music producer), Leonidas Donskis (philosopher, essayist), Icchokas Meras(writer), Grigorijus Kanovičius (writer), Aleksas Lemanas (singer), Rafailas Karpis (opera singer (tenor)), Šabtajus Kalmanovičius (businessman and alleged criminal mastermind), David Geringas (world-renowned cellist and conductor), Liora Grodnikaitė (opera singer (mezzo-soprano)).http://vilnews.com/2012-04-the-litvaks

2014 m. kovo 13 d. Izraelyje mirė lietuvių rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras.
Reikšdami užuojautą žmonai Fridai Meras, seseriai Janinai Gersh ir dukrai Miriam Meras, jaučiame būtinybę pridurti kelis žodžius apie tai, kuo jis mums buvo gyvybiškai – kitaip nepasakysi – reikšmingas.
Icchokas Meras – išskirtinis autorius lietuvių literatūroje. Nepaprastas jo gyvenimiškasis likimas, ypatingas jo kūrinių tragizmas ir skausmas.
Jis pirmas Lietuvoje parašė kūrinį apie žydų tautos katastrofą Antrojo pasaulinio karo metais. Remdamasis to laikotarpio realijomis ir savo vaikystės išgyvenimais, novelių apysakoje „Geltonas lopas“, atskleidė vaiko patirtą siaubą, žmogaus pažeminimą, artimųjų žūtį, našlaičio neviltį, atsitiktinį išsigelbėjimą gerų žmonių šeimoje, nuolatinį slapstymąsi ir baimę iki pat karo pabaigos, kol galų gale ištars: „Aš dabar toks kaip visi“.
Holokausto tragedija tapo didžiąja Icchoko Mero kūrybos tema ir įvairiais variantais skleidėsi jo romanuose, apsakymuose.
Dėkodamas lietuvėms moterims, tokioms kaip Ona Šimaitė, už jų širdies gerumą ir svetimų nelaimingų vaikų globą, rašytojas sukūrė romaną-baladę „Ant ko laikosi pasaulis“ o jame – poetiškai apibendrintą Motinos Gelbėtojos paveikslą, teigiantį žmogaus buvimo žemėje grožį ir prasmę.
Holokausto tema paženklinusi Icchoko Mero gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės buvo artima rašytojui visą gyvenimą, kaip ir artimi tie žmonės, žydų gelbėtojai, kurių vardus jis siekė įamžinti inicijuodamas projektą „Žydų gelbėtojai – Pasaulio Tautų Teisuoliai“, kreipdamasis į visus esamus ir būsimus Lietuvos Prezidentus, Premjerus, Seimo Pirmininkus, valstybės vyrus, visuomenės veikėjus, geros valios žmones, prašydamas bendrų pastangų – kad Vilniuje iškiltų paminklas tiems, kurie vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus.
Muziejaus ekspozicija „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ prasideda Icchoko Mero žodžiais „Aš kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, jų tarpe ir mane“.
Taip, išgelbėtas vaikas – išgelbėtas pasaulis. Rašytojas Icchokas Meras savo talento jėga paveikė daugelio žmonių širdis ir protus, jo kūrybinis palikimas, išskirtinė pagalba mums, muziejaus darbuotojams, įpareigoja tęsti pradėtus darbus, siekiant įamžinti Holokausto aukų atminimą ir tas humanizmo ir gėrio apraiškas, kurių niekada neužmiršo rašytojas.
Didžiausias hebrajiškas dienraštis Yedeoth Ahronot bei didžiausias anglų kalba leidžiamas Jersualem Post pagerbia Icchoką Merą.
http://www.jpost.com/Jewish-World/Jewish-News/Lithuanian-Jewish-writer-Icchokas-Meras-dies-in-Israel-aged-79-345387
Reikšdami užuojautą žmonai Fridai Meras, seseriai Janinai Gersh ir dukrai Miriam Meras, jaučiame būtinybę pridurti kelis žodžius apie tai, kuo jis mums buvo gyvybiškai – kitaip nepasakysi – reikšmingas.
Icchokas Meras – išskirtinis autorius lietuvių literatūroje. Nepaprastas jo gyvenimiškasis likimas, ypatingas jo kūrinių tragizmas ir skausmas.
Jis pirmas Lietuvoje parašė kūrinį apie žydų tautos katastrofą Antrojo pasaulinio karo metais. Remdamasis to laikotarpio realijomis ir savo vaikystės išgyvenimais, novelių apysakoje „Geltonas lopas“, atskleidė vaiko patirtą siaubą, žmogaus pažeminimą, artimųjų žūtį, našlaičio neviltį, atsitiktinį išsigelbėjimą gerų žmonių šeimoje, nuolatinį slapstymąsi ir baimę iki pat karo pabaigos, kol galų gale ištars: „Aš dabar toks kaip visi“.
Holokausto tragedija tapo didžiąja Icchoko Mero kūrybos tema ir įvairiais variantais skleidėsi jo romanuose, apsakymuose.
Dėkodamas lietuvėms moterims, tokioms kaip Ona Šimaitė, už jų širdies gerumą ir svetimų nelaimingų vaikų globą, rašytojas sukūrė romaną-baladę „Ant ko laikosi pasaulis“ o jame – poetiškai apibendrintą Motinos Gelbėtojos paveikslą, teigiantį žmogaus buvimo žemėje grožį ir prasmę.
Holokausto tema paženklinusi Icchoko Mero gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės buvo artima rašytojui visą gyvenimą, kaip ir artimi tie žmonės, žydų gelbėtojai, kurių vardus jis siekė įamžinti inicijuodamas projektą „Žydų gelbėtojai – Pasaulio Tautų Teisuoliai“, kreipdamasis į visus esamus ir būsimus Lietuvos Prezidentus, Premjerus, Seimo Pirmininkus, valstybės vyrus, visuomenės veikėjus, geros valios žmones, prašydamas bendrų pastangų – kad Vilniuje iškiltų paminklas tiems, kurie vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus.
Muziejaus ekspozicija „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ prasideda Icchoko Mero žodžiais „Aš kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, jų tarpe ir mane“.
Taip, išgelbėtas vaikas – išgelbėtas pasaulis. Rašytojas Icchokas Meras savo talento jėga paveikė daugelio žmonių širdis ir protus, jo kūrybinis palikimas, išskirtinė pagalba mums, muziejaus darbuotojams, įpareigoja tęsti pradėtus darbus, siekiant įamžinti Holokausto aukų atminimą ir tas humanizmo ir gėrio apraiškas, kurių niekada neužmiršo rašytojas.
Didžiausias hebrajiškas dienraštis Yedeoth Ahronot bei didžiausias anglų kalba leidžiamas Jersualem Post pagerbia Icchoką Merą.
http://www.jpost.com/Jewish-World/Jewish-News/Lithuanian-Jewish-writer-Icchokas-Meras-dies-in-Israel-aged-79-345387